verstakiuoti

verstakiúoti, -iúoja, -iãvo intr. Š, BŽ461, NdŽ, DŽ, Km, Kur 1. spoksoti: Tarpuvartėse vėpsojo storos žydų tarnaitės ir verstakiavo, kareivių maginamos rš. 2. Ėr šnairomis, piktai žiūrėti, skersakiuoti: Jis verstakiúoja loc už reikalą J. 3. prk. akiplėšiškai kalbėti, priešgyniauti: Tu mun čia dar verstakiúosi! Tujau pat nusisegu diržą ir įkertu tau į užpakalį Slnt.